„Gyva“ Pagėgių krašto architektūra – tai projektas, kuris skatina kaimo gyventojus atkreipti dėmesį į jau savu tapusį architektūrinį paveldą. Gyva architektūra čia simbolizuoja tik gyvastį, bet ne gyvybę – galimybę išnaudoti vietos architektūrą kaip kaimo ekonominį variklį, o kartu ir būdą neprarasti komplikuotos tapatybės vietoje, kurioje sava architektūra įgauna visiškai netradicinę prasmę: perimus Rytprūsių vokiškąją architektūrą ir ją praskiedus sovietmečiu, tik dabar kaimo gyventojai gali bandyti suvokti architektūros nuosavybės reikšmę.
Projekto aktualumą diktuoja kritinė Klaipėdos krašto kaimo kraštovaizdžio kaita, nykstantis regioninis identitetas bei milžiniška kokybiškos diskusijos ir architektūros sklaidos pavyzdžių stoka – juo labiau kai visa architektūrinė diskusija vyksta miestuose apie miestus. Vietovės skaitomumas ir įsimintinumas tiesiogiai priklauso nuo vietoženklių ir jų sukuriamo miestovaizdžio vaizdinio (šiuo atveju – „kaimovaizdžio“). Klaipėdos krašto profesionalioji architektūra atlieka esminį vaidmenį formuojant vietos gyventojų kognityvinius žemėlapius – tai atskaitos taškai, kurie suteikia aplinkai struktūrą ir prasmę.
Vilkyškiai (Pagėgių sav.). Plakato dydis 2,5 × 30 m. Jis kabo miestelio centrinėje dalyje, pasitinka keliautojus ir vietinius. Kiekvieną dieną ryškiomis spalvomis primena apie vis dar gyvą architektūrą.
Dabartinė situacija rodo pavojingą tendenciją: dėl visuomenės informacijos stokos ir utilitaraus požiūrio į istorinius pastatus istoriniai statiniai dažnai traktuojami kaip našta, o ne turtas. Be unikalių architektūrinių akcentų gyvenvietės tampa beveidėmis, o bendruomenės praranda ryšį su savo istorine atmintimi, dažnai net nesuprasdamos, ką praranda. K. Lynch teigia, kad žmogui būtina orientuotis ne tik erdvėje, bet ir laike – šis projektas yra aktualus kaip priemonė sustabdyti vizualinę regiono degradaciją, sugrąžinti bendruomenei gebėjimą atpažinti savo architektūrinį paveldą ne kaip griūvančias sienas, o kaip vertingus, jų tapatybę saugančius vietoženklius, skatinti diskusiją tarp kaimo gyventojų ir suteikti jiems galimybę gauti miestietišką architektūros sklaidos kokybę savo aplinkoje.
Šis projektą sudaro 4 dalys:
- Pagėgių savivaldybės kaimo gyvenviečių (Natkiškių, Vilkyškių, Šilgalių, Pagėgių, Panemunės, Piktupėnų ir kt.) architektūrinis tyrimas.
- Edukacinių plakatų eksponavimas kaimuose – kaip vizuali priemonė pabrėžti Klaipėdos krašto kaimų miestietiškumą, kartu skatinant bendruomeniškumą ir demonstruojant gyventojams šiuolaikišką požiūrį į istorinės architektūros svarbą.
- Vieša diskusija Pagėgiuose (2026 rugsėjo 19 d.) su architektūros tyrėjais, profesionaliais architektais ir žmonėmis, kurie rado galimybę tvariai naudoti istorinę architektūrą.
- Informacinis leidinys – Klaipėdos krašto XIX–XX a. architektūra kaip išskirtiniai ir itin vertingi objektai. Leidinys bus platinamas vietos bendruomenėse, nevyriausybinėse ir valstybinėse organizacijose, vietos laikraštyje, muziejuose – kuo plačiau. Informacinio leidinio elektroninę versiją pamatyti gali čia: https://issuu.com/studijustudija/docs/gyva_pag_gi_kra_to_architekt_ra_ma_osios_lietuvos
Natkiškiai (Pagėgių sav.). Plakato dydis 2×4 m. Plakatas kabo centrinėje kaimo dalyje, greta plakate vaizduojamo pastato. “Bėganti” pastato grafika simbolizuoja, kad statiniai dar stovi, tačiau labai greit gali visai sunykti.
Projekto tikslas – populiarinti Klaipėdos krašto kaimo gyvenviečių profesionaliąją architektūrą vietos bendruomenėse, gyvenvietėse ir regiono mastu. Šviesti visuomenę apie vertingą istorinę architektūrą pasitelkiant vizualiai išraiškingas edukacines priemones, skatinti diskusijas ir po truputį diegti profesionalumo, kokybės bei šiuolaikiškumo standartus.
Stoniškiai (Pagėgių sav.). Plakato dydis – 1,2 × 2,4 m. Plakatų kabinimo procesas labai ryškiai atskleidė kaimų bendruomenių bendrystę. Vienos bendruomenės buvo labai aktyvios, o kitos visiškai pasyvios.
